The Borderlands of
Capitalist Paradise

Overview Factbook Policies People Government Economy Rank Trend Cards

1

Draft

1

1940-tieji.
Gegužės 25 d. įteikta nota, kurioje 1940 vyriausybė kaltinama Partijos karių, dislokuotų 1940 teritorijoje, grobimu. Tai buvo rimtas ir atviras grasinimas 1940. 1940 šiuos kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus, tačiau pažadėjo pradėti tyrimą dėl dingusių karių. Kariai iš tiesų buvo dingę, tačiau vėliau atsirado, 1940 prie jų dingimo neprisidėjo, jie iš dalinio pasišalino savo noru, t. y. dezertyravo.
Buvo sudaryta tyrimo komisija, kuri norėjo apklausti dingusius ir vėliau atsiradusius karius ir tirti visas aplinkybes, tačiau Partija kategoriškai atsisakė padėti komisijos tyrimui. 1940 užsienio reikalų ministrui derėjo suvokti, kad Partija ieško priekabių, nes panašus scenarijus buvo panaudotas ir prieš prasidedant Partijos agresijai netolimoje šalyje.

Tai privedė prie Partijos ultimatumo.

1

1940-tieji.
Gegužės 25 d. įteikta nota, kurioje 1940 vyriausybė kaltinama Partijos karių, dislokuotų 1940 teritorijoje, grobimu. Tai buvo rimtas ir atviras grasinimas 1940. 1940 šiuos kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus, tačiau pažadėjo pradėti tyrimą dėl dingusių karių. Kariai iš tiesų buvo dingę, tačiau vėliau atsirado, 1940 prie jų dingimo neprisidėjo, jie iš dalinio pasišalino savo noru, t. y. dezertyravo.

Buvo sudaryta tyrimo komisija, kuri norėjo apklausti dingusius ir vėliau atsiradusius karius ir tirti visas aplinkybes, tačiau Partija kategoriškai atsisakė padėti komisijos tyrimui. 1940 užsienio reikalų ministrui derėjo suvokti, kad Partija ieško priekabių, nes panašus scenarijus buvo panaudotas ir prieš prasidedant Partijos agresijai netolimoje šalyje.

Tai privedė prie Partijos ultimatumo.

1

Sprendimas dėl ultimatumo
Skubiai sušauktame vyriausybės pasitarime prezidentas siūlė priešintis Partijos agresijai, tačiau nemažai vyriausybės narių, ypač ministras pirmininkas, siūlė priimti ultimatumą. Kapituliuoti norėjusių ministrų nuomonę parėmė ir abu kariuomenės vadai: buvęs ir esamasis. Prezidentas sutiko tik su naujos vyriausybės sudarymu, o nuo kitų dviejų reikalavimų svarstymo nusišalino.

Ultimatumas buvo priimtas net neįvardijus agresijos ir nepareiškus protesto. Prie tokio besąlygiško ultimatumo priėmimo prisidėjo ir tai, kad ilgą laiką 1940 nebuvo demokratijos – tokiu kritišku momentu reiktų galvoti apie šalį ir jos gyventojus, o opozicija tik galvojo kaip greičiau ir neskausmingiau nuversti prezidentą. Po tokios įvykių eigos prezidentas nusprendė palikti 1940. Jis skubiai pasirašęs pareigų perdavimo aktą (pagal 1938 m. 1940 konstituciją Prezidentui nevykdant savo pareigų, jas perima Ministras pirmininkas, tačiau jis neturi visų prezidento galių), per vieną miestų pasitraukė į kitą šalį.

1

Sprendimas dėl ultimatumo
Skubiai sušauktame vyriausybės pasitarime prezidentas siūlė priešintis Partijos agresijai, tačiau nemažai vyriausybės narių, ypač ministras pirmininkas, siūlė priimti ultimatumą. Kapituliuoti norėjusių ministrų nuomonę parėmė ir abu kariuomenės vadai: buvęs ir esamasis. Prezidentas sutiko tik su naujos vyriausybės sudarymu, o nuo kitų dviejų reikalavimų svarstymo nusišalino.

Ultimatumas buvo priimtas net neįvardijus agresijos ir nepareiškus protesto. Prie tokio besąlygiško ultimatumo priėmimo prisidėjo ir tai, kad ilgą laiką 1940 nebuvo demokratijos – tokiu kritišku momentu reiktų galvoti apie šalį ir jos gyventojus, o opozicija tik galvojo kaip greičiau ir neskausmingiau nuversti prezidentą. Po tokios įvykių eigos prezidentas nusprendė palikti 1940. Jis skubiai pasirašęs pareigų perdavimo aktą (pagal 1938 m. 1940 konstituciją Prezidentui nevykdant savo pareigų, jas perima Ministras pirmininkas, tačiau jis neturi visų prezidento galių), per vieną miestų pasitraukė į kitą šalį.

The Borderlands of Vattensund

Report